Mielas, švelnus triušis – žvėriukas

Apie triušių auginimą, priežiūra, o ypač elgesį galima kalbėti ir rašyti labai daug. Jau nuo seno triušis laikomas tiesiog paprastu graužiku ir nepasidomėjus prieš įsigyjimą, dažnai nuperkama vaikams, galvojant, kad juos auginti yra paprasčiau nei šuniuką ar katę. Tačiau taip manyti yra klaidinga. Triušių elgesys yra ypatingas ir sudėtingas.

Triušių elgesys priklauso nuo jų amžiaus, asmenybės ir patirtos praeities. Dažniausiai kalbant apie triušius juos įsivaizduojame, kaip mielas ir švelnias būtybes, ir daugelis net nepagalvotų, kad jie kartais gali elgtis agresyviai.

Agresyvus elgesys su žmonėmis gali būti dažna naminių triušių problema ir gali turėti daug galimų priežasčių.

• Agresija dėl skausmo

Suprasti, kad triušiui skauda yra gana sudėtinga. Jų inkstinktai liko tokie pat kaip ir laukinėje gamtoje gyvenančių jų protėvių. Nenorėdami išsiduoti, kad serga, moka puikiai maskuoti savo blogą savijautą. Visa tai tam, kad nepasirodytų silpnesni ir netaptų grobiu plėšrūnams.

Dėl skausmo, triušiai gali pradėti elgtis netinkamai, pavyzdžiui kramtyti namelį, narvo strypus. Elgesio pokyčiai gali reikšti, kad kažkas negerai su triušio sveikata, tokiu atveju triušius turėtų patikrinti veterinarijos gydytojas.

• Hormoninė agresija

Agresija dažniausiai pasireiškia lytiškai subrendus (nuo 3 iki 6 mėnesių amžiaus, priklausomai nuo veislės) ir gali pasireikšti teritorinėse situacijose arba būti susijusi su seksualiniu elgesiu. Sterilizacija ar kastracija padeda esant hormonų sukeltai agresijai ir turėtų būti atliekama iš karto, kai tai yra tinkamas amžius. Tačiau gali prireikti keletos mėnesių, kol nauda taps akivaizdi. Sterilizacija/kastracija nepadės esant agresijos formoms, kurias sukelia baimė.

Įdomu tai, kad patelės, kurios laikomos po vieną daug dažniau rodys agresiją žmogui.

• Teritorinė agresija

Kai kurie naminiai triušiai, kurie jaučia, kad jų teritorija yra nesaugi, gali rodyti agresiją savo šeimininkams, kai bando juos pašerti, išvalyti arba įkišti ranką į narvą glostyti. Ir taip gali elgtis net ir kastruoti/sterilizuoti triušiai. Maisto agresija yra daugiausia narvuose laikomų triušių problema ir šiuo atveju geriausia būtų papildyti pašaro, kai triušių nėra jų narve. Tokiems triušiams turi būti suteikta laisvė judėti, bent kelias valandas kasdien.

Triušiai, kurie laikomi po vieną daug dažniau pasireiškia teritorinė agresija, nes jie labiau priklausomi nuo savo aplinkos, nei nuo kito triušio. Taip pat daug dažniau teritorinė agresija pasireiškia, kai triušiai laikomi per mažose erdvėse.

• Su baime susijusi agresija

Nors ir prijaukintas, natūralus triušio elgesys labai mažai pasikeitė nuo jo laukinių giminaičių. Tai reiškia, kad naminiai triušiai turi išgyvenimo instinktą, todėl susidūrę su bet kokia situacija, kurią jie suvokia kaip pavojingą, jie elgsis kaip laukinis triušis.

Jei triušis jaučia pavojų, jis pirmiausiai sustingsta tikėdamasis, kad galimas pavojus išnyks. Jei tai nepavyksta, kitas etapas yra bėgti nuo pavojaus. Jei tai nepavyksta ir triušis yra sugautas, tuomet paskutinis etapas yra kova.

Dažnai su šia agresijos rūšimi susiduriame, kai norime triušį paiimti ant rankų. Bandydami juos pakelti, jie pradeda bėgioti narve ir, kai jie nespėja pabėgti, galiausiai puola ir kanda juos pakelti bandančiam asmeniui. Tai suveikia, nes rankos išnyksta ir triušis sužino, kad kramtymas yra veiksmingas. Triušiai, kaip ir kiti gyvūnai, mokosi per patirtį. Galų gale jis pradės pulti, kai tik atidaromos narvelio durys. Toks elgesys tuomet siejamas su agresyvumu, nors dažniausiai patys žmonės išprovokuoja tokią situaciją

ATMINKITE:

• Norint patenkinti triušių individualius elgesio poreikius, turite užtikrinti, kad jūsų triušiai gautų pakankamai psichinės, socialinės ir fizinės stimuliacijos.
• Suteikite jiems saugius žaislus ir galimybę bendrauti su žmonėmis.
• Užtikrinkite, kad jūsų triušiai galėtų netrukdomi ilsėtis, kai to nori.
• Įsitikinkite, kad triušiai turi nuolatinę prieigą prie pašaro, vandens, tualeto zonos, žaislų. Ir neprisiartintų prie daiktų, žmonių ar kitų gyvūnų, kurie gali juos išgąsdinti.
• Suteikite triušiams vietą kur pasislėpti ir galimybę ieškoti pašaro bei kasti.
• Turėtume žinoti, kad triušiai elgiasi tinkamai būdami sveiki ir laimingi. Jei jų elgesys pasikeičia arba tampa problema, jie gali būti išsigandę, nuobodžiaujantys, sirgti, todėl turėtumete kreiptis patarimo į veterinarą.
• Niekada nešaukite ir nebauskite savo triušio. Jie to nesupras ir tik dar labiau išsigąs.
• Turėtume naudoti tik teigiamu atlygiu pagrįstą mokymą ir vengti griežtų, galimai skausmingų mokymo metodų.
• Triušiai nemėgsta būti paimami, todėl bendraukite su jais ant žemės ir ugdykite jų pasitikėjimą leisdami jiems ateiti pas jus.
• Skanėstus duokite tik, kai norite triušį ko nors išmokyti, tuomet triušiui tai asocijuosis su maloniu elgesiu.
• Gali būti naudojami triušių feromonai. Priemonė yra natūrali motinos prieš gimdymą išskiriamų feromonų replika. Šie feromonai suteikia ramybės jausmą, primena motinos lizdo atmosferą. Gyvūnams feromonai yra labai svarbi komunikacijos medžiaga, todėl užuosdami motinos feromonus triušiai jaučiasi saugūs ir ramūs https://pelytespalata.lt/produktas/bunny-securebunny-feromonai-triusiams-nuo-streso-250-g/

Remtasi :

„Rabbit Behaviour, Health and Care” Marit Emilie Buseth and Richard A. Saunders

„Behavioural Problems in Rabbits” A Clinical Approach Guen Bradbury, MA, VetMB, MRCVS

„Good Practice Code for the Welfare of Rabbits” , APGAW 2023